Papers by Arnas Aleksandravičius
Argumentavimo raiška Lietuvos politinių partijų vykdomoje lėšų rinkimo komunikacijoje
Parlamento studijos, 2019
Politinių partijų ir kandidatų vykdoma lėšų rinkimo komunikacija, turinti ilgametę tradiciją daug... more Politinių partijų ir kandidatų vykdoma lėšų rinkimo komunikacija, turinti ilgametę tradiciją daugelyje Vakarų valstybių ir ypač Jungtinėse Valstijose, pastaraisiais metais yra vis ryškiau matoma ir Lietuvoje. Tarp galimų šios tendencijos priežasčių verta nurodyti ne tik besikeičiančią lėšų aukojimo kultūrą, bet ir svarbų įstatymų pakeitimą: siekiant skaidrumo, nuo 2012 m. sausio Lietuvos politinėms partijoms yra draudžiama gauti finansinę paramą iš verslo įmonių, tačiau yra leidžiama gauti finansinę paramą iš gyventojų, aukojančių 1 procentą pajamų mokesčio. Per pastaruosius keletą metų ši galimybė tapo svarbia politinių partijų finansavimo dalimi, todėl daugelis politinių partijų aktyviai vykdo 1 procento pajamų mokesčio rinkimo komunikaciją, pateikdamos skirtingus argumentus, kodėl Lietuvos piliečiai turėtų joms aukoti 1 procentą pajamų mokesčio. Tyrimu siekiama išsiaiškinti Lietuvos politinių partijų vykdomoje lėšų rinkimo komunikacijoje naudojamų argumentavimo būdų specifiką ir ...
Prasidėjus sparčiai informacinių technologijų ir interneto plėtrai greitai buvo pastebėti atsiran... more Prasidėjus sparčiai informacinių technologijų ir interneto plėtrai greitai buvo pastebėti atsirandantys skirtumai tarp įvairių technologijomis besinaudojančių ir nesinaudojančių visuomenės grupių ar atskirų individų. Šiems skirtumams apibrėžti buvo pradėtas vartoti skaitmeninės atskirties terminas. Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama fizinei naujausių informacinių technologijų ir interneto prieigai, o šiandien vis plačiau kalbama apie efektyvų technologijų išnaudojimą, kurį dažnai nulemia turimi įgūdžiai, suvokiama nauda ir tinkama motyvacija. Šiame straipsnyje remiantis įvairiais statistiniais rodikliais yra analizuojamos skirtingų lygmenų skaitmeninės atskirties apraiškos Lietuvoje. Siekiama išsiaiškinti, kurios visuomenės grupės jaučia didžiausią socialinę ir skaitmeninę atskirtį mūsų šalyje, taip pat nustatyti kiekvieno skaitmeninės atskirties lygmens požymius ir pokyčius.
In the course of election campaigns politicians and political parties try their best to highlight... more In the course of election campaigns politicians and political parties try their best to highlight their most favored topics that would help them draw public attention and increase people’s regard for specific political figures. In contrast to the positive communication content announced during an election campaign, candidates sometimes choose negative messages that focus on their opponents’ weaknesses (real or imagined) rather than their own strengths. The goal of this research is to identify the forms and means of negative communication used in political video advertisements during Lithuanian parliamentary election of 2016. To achieve our goal, we analyze the political video advertisements that were categorized as negative communication. We categorize and analyze those advertisements by using concepts of forms of negativity and targets of negativity. Our findings suggest that negative communication is being used by Lithuanian political organizations, but it is the positive one that is still dominant in political video advertisements. Despite that, negative aspects of communication are used by different parties, in diverse forms and for different targets.
Skaitmeninės atskirties požymiai ir lygmenys: Lietuvos atvejo analizė
Prasidėjus sparčiai informacinių technologijų ir interneto plėtrai greitai buvo pastebėti atsiran... more Prasidėjus sparčiai informacinių technologijų ir interneto plėtrai greitai buvo pastebėti atsirandantys skirtumai tarp įvairių technologijomis besinaudojančių ir nesinaudojančių visuomenės grupių ar atskirų individų. Šiems skirtumams apibrėžti buvo pradėtas vartoti skaitmeninės atskirties terminas. Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama fizinei naujausių informacinių technologijų ir interneto prieigai, o šiandien vis plačiau kalbama apie efektyvų technologijų išnaudojimą, kurį dažnai nulemia turimi įgūdžiai, suvokiama nauda ir tinkama motyvacija. Šiame straipsnyje remiantis įvairiais statistiniais rodikliais yra analizuojamos skirtingų lygmenų skaitmeninės atskirties apraiškos Lietuvoje. Siekiama išsiaiškinti, kurios visuomenės grupės jaučia didžiausią socialinę ir skaitmeninę atskirtį mūsų šalyje, taip pat nustatyti kiekvieno skaitmeninės atskirties lygmens požymius ir pokyčius.
Straipsnyje apžvelgiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių politinio finansavimo teisi... more Straipsnyje apžvelgiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių politinio finansavimo teisinis reguliavimas ir analizuojami mokslo darbai, kuriuose tiriamas šių šalių politinis finansavimas. Straipsnio tikslas – išnagrinėjus Jungtinėse Valstijose ir Europos valstybėse atliktus partijų ir politikų vykdomo lėšų rinkimo tyrimus, nustatyti pagrindines šių tyrimų kryptis ir trūkstamų tyrimų temas. Tokios analizės aktualumas grindžiamas tuo, kad tyrimų analizė padeda geriau suprasti politinio finansavimo situaciją Jungtinėse Valstijose ir Europos valstybėse, nustatyti šia tema atliekamų tyrimų tendencijas bei naujų tyrimų poreikį. Be to, tokia analizė ir susistemintas politinio finansavimo tyrimų tematikos pateikimas gali būti kaip pagrindas būsimiems politinio finansavimo tyrimams Jungtinėse Valstijose ar Europos valstybėse.
Politinio finansavimo teisinio reguliavimo apžvalga leidžia teigti, kad Jungtinėse Valstijose ir Europos šalyse galiojantys politinio finansavimo įstatymai dažnai skiriasi, tačiau ir vienur, ir kitur daugeliu atvejų yra sudarytos palankios sąlygos partijoms bei politikams rinkti lėšas iš rėmėjų. Išanalizavus mokslinius tyrimus, išskirtos pagrindinės jų kryptys Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Nustatyta, kad politinio finansavimo tyrimų sritis, kurioje Europos šalys labiausiai atsilieka nuo Jungtinių Valstijų, yra lėšų rinkimas iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant internetą, kaip lėšų rinkimo komunikacijos priemonę. Pastebėta, kad trūksta tyrimų, kuriuose lėšų rinkimas būtų analizuojamas iš komunikacijos perspektyvos. Straipsnyje taip pat tiriamos partijų ir politikų galimybės pritraukti daugiau lėšų iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant interneto galimybes.
Mobiliosios programėlės rinkiminėje komunikacijoje
Kiekvienais metais sparčiai augant mobiliųjų įrenginių naudotojų skaičiui ir didėjant įrenginių t... more Kiekvienais metais sparčiai augant mobiliųjų įrenginių naudotojų skaičiui ir didėjant įrenginių techninėms galimybėms, mobiliosios programėlės tampa vis dažniau ir plačiau naudojamu politinės komunikacijos įrankiu, ypač rinkimų kampanijų laikotarpiu. Mobiliosios programėlės, kaip ir daugelis kitų informacinių ir komunikacinių technologijų inovacijų, politiniams tikslams pirmą kartą panaudotos JAV, tačiau netruko sparčiai išplisti ir į kitas pasaulio šalis, taip pat ir į Lietuvą. Šiame straipsnyje nagrinėjamos mobiliųjų programėlių taikymo galimybės politinės komunikacijos procesuose, analizuojami praktiniai jų išnaudojimo pavyzdžiai rinkimų kampanijose. Straipsnyje apibrėžiama mobiliųjų programėlių samprata ir jų pagrindinės savybės, aptariamos taikymo galimybės ir nauda politikoje ir rinkimuose. Taip pat detaliai aptariami pirmieji mobiliųjų programėlių panaudojimo rinkiminėje komunikacijoje pavyzdžiai anglakalbėse šalyse ir Lietuvoje.
Šiandienėje visuomenėje muziejai yra ta institucija, kuri, būdama kultūrinė (užtikrina kultūros i... more Šiandienėje visuomenėje muziejai yra ta institucija, kuri, būdama kultūrinė (užtikrina kultūros ir istorijos tęstinumą, paveldo išsaugojimą ir jo komunikaciją, skatina kultūrinio kolektyvinio identiteto ir vertybių išsaugojimą ir pan.) ir kartu kūrybinė (skatina kūrybiškumo raišką, užsiima kūrybine veikla, t. y. rengia edukacinius projektus, parodas ir ekspozicijas įvairia veikla, pavyzdžiui, parodų katalogais, edukacinės veiklos rezultatais ir kt.,) industrija, turi iš naujo atrasti savo vietą moderniųjų technologijų (arba, remiantis M. Castellsu, tinklaveikos) ir vartotojiškoje visuomenėje.
Uploads
Papers by Arnas Aleksandravičius
Politinio finansavimo teisinio reguliavimo apžvalga leidžia teigti, kad Jungtinėse Valstijose ir Europos šalyse galiojantys politinio finansavimo įstatymai dažnai skiriasi, tačiau ir vienur, ir kitur daugeliu atvejų yra sudarytos palankios sąlygos partijoms bei politikams rinkti lėšas iš rėmėjų. Išanalizavus mokslinius tyrimus, išskirtos pagrindinės jų kryptys Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Nustatyta, kad politinio finansavimo tyrimų sritis, kurioje Europos šalys labiausiai atsilieka nuo Jungtinių Valstijų, yra lėšų rinkimas iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant internetą, kaip lėšų rinkimo komunikacijos priemonę. Pastebėta, kad trūksta tyrimų, kuriuose lėšų rinkimas būtų analizuojamas iš komunikacijos perspektyvos. Straipsnyje taip pat tiriamos partijų ir politikų galimybės pritraukti daugiau lėšų iš individualių aukotojų, ypač pasitelkiant interneto galimybes.